politinė socializacija


politinė socializacija
politinė socializacija statusas T sritis Politika apibrėžtis Politinės kultūros vertybių, elgsenos standartų ir bendravimo normų susikūrimo, perdavimo, perėmimo ir išsaugojimo procesas. Siaurąja prasme reiškia tikslingą vertybių, įsitikinimų ir įgūdžių ugdymą, paprastai įgyvendinamą valstybės institucijų. Plačiąja prasme – tas pačias funkcijas atlieka ne tik valstybės, bet ir visuomenės institucijos: partijos, nepriklausoma žiniasklaida, visuomenės organizacijos ir t. t. Skiriami 5 modeliai: akumuliacijos (vaikai fiksuoja suaugusiųjų pasaulio įvykius); mokymosi stebint (asmuo mokosi stebėdamas kitus tiesiogiai – pvz., vaikai stebi tėvus, arba netiesiogiai – asmuo stebi televizijos serialo žvaigždes); socialinės mokymosi teorijos (pabrėžiama bausmių ir apdovanojimų reikšmė mokantis); psichoanalitinis (pabrėžiami jausminiai ryšiai ir vyravimo struktūra šeimoje); pažintinis raidos (pabrėžiamas augančio vaiko didėjantis gebėjimas vartoti abstrakčias sąvokas ir imtis vis sudėtingesnės socialinės veiklos). atitikmenys: angl. political socialization

Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. . 2007.